Vokiečių kalba yra oficialioji Vokietijos ir Austrijos kalba, kurią gerai moka ir Šveicarijos gyventojai. Ši kalba priklauso indoeuropiečių kalbų vakarų germanų pogrupiui.

Pagrindinis žemosios ir aukštosios vokiečių kalbos skirtumas yra tas, kad aukštojoje vokiečių kalboje įvyko antrasis garsų pokytis (Zweite Lautverschiebung), kuri vandenį pavertė wasser, wat - was, pieną - milch, maken - machen, Appel - apfel ir aap/ape - affe. Trys garsai t, p ir k buvo susilpninti ir tapo atitinkamai tz/z/ss, pf/ff ir ch.

Be to, yra keletas nedidelių skirtumų. Juos paaiškinsiu toliau šiame straipsnyje.

Kas yra aukštoji vokiečių kalba?

Vokietijoje aukštaičių vokiečių kalba yra oficialus dialektas ir standartinė rašomoji bei šnekamoji kalba, vartojama mokyklose ir žiniasklaidoje.

Aukštosios vokiečių kalbos tarmė aiškiai skiriasi įvairių garsų tarimu nuo visų kitų vokiečių kalbos tarmių. Trys jos garsai - t, p ir k - susilpnėjo ir virto atitinkamai tz/z/ss, pf/ff ir ch. Ji taip pat vadinama Hotchdeutsch.

Aukštoji vokiečių kalba vartojama Austrija, Šveicarija , ir Vokietijos pietinės ir centrinės aukštumos . Jis taip pat laikomas oficiali ir standartinė kalba taip pat vartojama oficialiai bendraujant žodžiu ir raštu.

Taip yra todėl, kad Hochdeutsch istoriškai buvo daugiausia remiantis rašytinėmis tarmėmis vartojamas aukštaičių vokiečių kalbos tarmės srityje, ypač Rytų Vidurio regione, kur yra dabartinės Vokietijos Saksonijos ir Tiuringijos žemės.

Kas yra žemoji vokiečių kalba?

Žemoji vokiečių kalba tai kaimo kalba, neturinti oficialios literatūrinės normos ir vartojama šiaurės Vokietijos lygumose, ypač nuo viduramžių pabaigos.

Žemoji vokiečių kalba nepraėjo sąskambių kaitos, kaip standartinė aukštaičių vokiečių kalba, kuri remiasi aukštaičių vokiečių tarmėmis. Ši kalba kilęs iš senosios saksų kalbos (senoji žemoji vokiečių kalba), susijęs su Senoji fryzų kalba ir Senoji anglų kalba (anglosaksų kalba). Jis taip pat pavadintas Plattdeutsch , arba Niederdeutsch.

Vokiečių kalba yra gana sudėtinga.

Įvairiomis žemutinės vokiečių kalbos tarmėmis iki šiol kalbama įvairiose šiaurės Vokietijos dalyse. Skandinavų kalbos iš šios tarmės gavo per daug skolinių. Tačiau ji neturi standartinės literatūrinės ar administracinės kalbos.

Kuo skiriasi aukštoji ir žemoji vokiečių kalba?

Pagrindinis žemosios ir aukštosios vokiečių kalbos skirtumas yra garsų sistema, ypač sąskambių atveju.

Aukštojoje vokiečių kalboje įvyko antrasis garsų pokytis (zweite Lautverschiebung), dėl kurio vanduo tapo wasser , vat į buvo , pieną į milch , maken į machen , apeliuoti į apfel ir aap/ape į afe. Trys garsai t, p ir k susilpnėjo ir virto atitinkamai tz/z/ss, pf/ff ir ch.

Palyginti su aukštąja vokiečių kalba, žemoji vokiečių kalba yra gana artima anglų kalbai ir visoms kitoms germanų kalboms. Šios abi kalbos lyginamos fonologiniu lygmeniu. Keletas nedidelių skirtumų yra ir gramatiniu lygmeniu.

Viena iš jų susijusi su bylų sistema. Aukštoji vokiečių kalba išsaugojo keturias bylų sistemas, t. y;

• Nominatyvas
• Genityvas
• Dativas
• Akusatyvas

Tuo tarpu žemojoje vokiečių kalboje su nedidelėmis išimtimis yra išlikusi tik viena rašybos sistema, t. y.

• Genityvas
• Dativas (kai kuriose senose knygose)

Be to, abi kalbos šiek tiek skiriasi ir leksikos lygmeniu. Nors pora žodžių skiriasi, tačiau dėl to, kad per pastaruosius du šimtmečius aukštaičių vokiečių kalba darė didelę įtaką žemaičių vokiečių kalbai, daugelis žemaičių kalbos žodžių užleido vietą aukštaičių kalbos žodžiams. Taigi kalbiniai skirtumai nėra tokie dideli kaip anksčiau.

Kalbant apie žodžių tarimą, yra daug nedidelių skirtumų. Aukštosios vokiečių kalbos vartotojams, kurie nežino, kaip veikia žemoji vokiečių kalba, gali būti sudėtinga ją suprasti ir jie negalės jos visiškai suprasti.

Pateikiame lentelę, kurioje apibendrintai pateikiami visi šie skirtumai tarp aukštosios ir žemosios vokiečių kalbos.

Žemoji vokiečių kalba ir aukštoji vokiečių kalba

Pavyzdžiai, kad suprastumėte skirtumus

Pateikiame keletą pavyzdžių, paaiškinančių, kuo skiriasi aukštasis ir žemasis vokiečių kalbos lygis.

Fonetiniai skirtumai

Žemoji vokiečių kalba: He drinkt 'n Kaffee mit Milk,un n' beten Water.

Aukštoji vokiečių kalba: Er trinkt einen Kaffee mit Milch, und ein bisschen Wasser.

Lietuviškai: Jis geria kavą su pienu ir trupučiu vandens.

Leksikos skirtumai

Anglų kalba: Goat

Aukštoji vokiečių kalba: Zeige

Žemoji vokiečių kalba: Gat

Kodėl ji vadinama aukštąja ir žemąja vokiečių kalba?

Aukštosios ir žemosios vokiečių kalbos pavadintos pagal kalbamų žemių geografines ypatybes. Aukštoji vokiečių kalba vartojama šiaurės Vokietijos kalnuose, o žemoji - palei Baltijos jūrą.

Skirtingos vokiečių kalbos tarmės priskiriamos žemaitiškoms arba aukštaitiškoms, atsižvelgiant į jų kilmę Vidurio Europoje. Žemaičių tarmės yra šiaurėje, Kuo toliau į pietus, tuo kalvotesnis reljefas, kol pasiekiamos Alpės (Platt- arba Niederdeutsch). Šveicarija , kur kalbama aukštosiomis vokiečių kalbos tarmėmis.

Stora raudona linija žymi žemosios ir aukštosios vokiečių kalbų ribą iš vakarų į rytus. Benrato linija pagal netoliese esantį istorinį kaimą, kuris dabar yra Diuseldorfas.

Ar visi vokiečiai gali kalbėti aukštąja vokiečių kalba?

Dauguma vokiečių mokosi aukštosios vokiečių kalbos, nes ji yra standartinė kalba, kurios mokoma švietimo įstaigose.

Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje mokomasi aukštaičių vokiečių kalbos, todėl susitikus kalbama tik aukštaičių kalba, nesvarbu, kokiomis tarmėmis kalbama. Aukštaičių vokiečių kalba yra standartinė kalba, kuria kalbama Vidurio Europos šalyse.

Visose Vidurio Europos šalyse gyventojai kalba vokiečių ir anglų kalbomis. Abi šios kalbos yra gyventojų bendravimo būdas.

Pateikiame įdomų vaizdo įrašą apie skirtingus žodžius anglų ir vokiečių kalbomis.

Anglų ir vokiečių kalba

Ar žmonės vis dar kalba žemaitiškai?

Žemąja vokiečių kalba vis dar kalbama įvairiose Vidurio Europos regiono vietovėse.

Žemąja vokiečių kalba (Platedeutsch) istoriškai buvo kalbama visoje Šiaurės Vokietijos lygumoje nuo Reino iki Alpių.

Nors aukštoji vokiečių kalba iš esmės išstūmė žemąją vokiečių kalbą, ja vis dar kalba daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus ir kaimo gyventojai.

Galutinės mintys

Žemoji ir aukštesnioji vokiečių kalbos yra dvi skirtingos tarmės, kuriomis kalbama Vokietijoje ir Vidurio Europoje, ir jos turi esminių skirtumų, kuriuos turėtumėte žinoti, kad galėtumėte jas tinkamai atskirti.

Labiausiai pastebimas fonetinis skirtumas. Aukštojoje vokiečių kalboje įvyko sąskambių kaita, dėl kurios skirtingai tariami t, k ir p. Tačiau žemoji vokiečių kalba tokių pokyčių nepatyrė.

Be fonetinių skirtumų, abu akcentai skiriasi ir gramatikos, leksikos bei supratimo skirtumais.

Jei kalbate žemaitiškai, negalėsite suprasti žmogaus, kalbančio aukštaitiška tarme. Panašiai yra ir su aukštaičiais, kalbančiais vokiškai.

Be to, aukštoji vokiečių kalba laikoma standartine ir valstybine daugelyje Vidurio Europos šalių, palyginti su žemąja vokiečių kalba, kuri dabar vartojama daugiausia seniūnijose ir kaimo vietovėse.

Susiję straipsniai

• Kreiseris prieš naikintuvą
• Kuo skiriasi donoras ir donoras?
• Deaktyvuoti VS Deaktyvuoti

Spustelėkite čia, jei norite rasti šio straipsnio internetinę versiją.