Angliškas Biblijos vertimas vadinamas King James Version arba tiesiog King James Bible. Jis laikomas oficialiu Anglijos bažnyčios krikščionių Biblijos vertimu. Iš pradžių King James Version nebuvo gerai parduodamas, nes labiau patiko Ženevos Biblija.

Dėl to karalius Jokūbas uždraudė spausdinti Ženevos Bibliją Anglijoje, o vėliau arkivyskupas uždraudė importuoti Ženevos Bibliją į Angliją. Ženevos Biblija vis dar buvo slapta spausdinama Anglijoje.

Kas yra Karaliaus Jokūbo versija?

Oficialus angliškas krikščioniškosios Biblijos vertimas, kurį naudoja Anglijos bažnyčia, yra Karaliaus Jokūbo versija, dar vadinama Karaliaus Jokūbo Biblija. 45 metus valdžiusią karalienę Elžbietą I, kuri mirė 1603 m., būdama vyresnė, pakeitė karalius Jokūbas I.

1604 m. dėl įvairių progų buvo užsakytas naujas prieinamas Biblijos vertimas. Vis dėlto vertimo procesas prasidėjo tik 1607 m. Biblijos vertimui buvo sudarytas komitetas su gairėmis ir taisyklėmis.

Kiekvienas komiteto pakomitečių vertėjas išvertė tą pačią ištrauką. Po to Generalinis komitetas peržiūrėjo šį vertimą; nariai jo klausėsi, o ne skaitė.

Tada vyskupų ir arkivyskupų buvo paprašyta patvirtinti pataisytą projektą. Galutinis projektas buvo nusiųstas karaliui Jokūbui, kuris, jį patvirtinus, turėjo galutinį žodį.

Nors vertimas buvo baigtas 1610 m., plačioji visuomenė vis dar negalėjo su juo susipažinti. 1611 m. Bibliją išleido Robertas Barkeris, karaliaus asmeniškai parinktas spaustuvininkas. Vėliau Biblijoje buvo daug spausdinimo ir spausdinimo klaidų.

Į Karaliaus Jokūbo versiją iš pradžių buvo įtraukti apokrifai ir Senojo bei Naujojo Testamento knygos . Tačiau laikui bėgant Karaliaus Jokūbo Biblija buvo išvalyta nuo apokrifinių knygų. Naujausioje Karaliaus Jokūbo versijoje apokrifų nėra.

Ženevos Biblija nebuvo karaliaus Jokūbo mėgstamiausia, nes, jo nuomone, pastabos paraštėse buvo pernelyg kalvinistinės, o dar svarbiau - jos kėlė abejonių vyskupų ir karaliaus autoritetu! Ženevos Biblijos kalba buvo pernelyg didaktiška, o vertimo kokybė prasta.

Ženevos Biblijos užrašai ir kitos pagalbinės priemonės buvo populiarios tarp paprastų žmonių, nes padėjo lengviau suprasti, ką jie skaito. Karalius Jokūbas pirmenybę teikė Biblijai, atspindinčiai episkopalinės bažnyčios valdymą, o ne užrašams, pakreiptiems kalvinizmo linkme.

Kai 1611 m. buvo užbaigta ir išleista autorizuota Karaliaus Jokūbo versija, joje buvo 39 Senojo Testamento knygos, 27 Naujojo Testamento knygos ir 14 apokrifų knygų.

Sinajaus Biblija

Sinajaus Biblija yra ankstyviausias Biblijos leidimas. Tai nedidelis kivirčas, tačiau vadinamoji "Sinajaus Biblija" vadinama Codex Sinaiticus ir yra labiau tinkamas kodeksas nei knyga.

Sinaitiniame kodekse yra kanoninių Šventojo Rašto tekstų ir kitų nekanoninių krikščionių raštų, nes tai į knygą surištų dokumentų rinkinys.

Nors Sinaito kodekse, kuris datuojamas nuo 330-360 m. po Kr, dažnai vadinamas "Seniausia pasaulyje Biblija" žiniasklaidos pranešimuose, paprastai manoma, kad Vatikano kodeksas, datuojamas tuo pačiu laikotarpiu, yra šiek tiek senesnis. (300-325 M.) .

Taigi darau prielaidą, kad tai, ką jie vadina "Sinajaus Biblija", mokslininkai vadina Codex Sinaiticus. Jei taip, vadinti tai "seniausia Biblijos versija" yra šiek tiek drąsus teiginys.

Dėl archajiškesnio dizaino ir Eusebijaus kanonų lentelių nebuvimo Vatikano kodeksas tikriausiai yra bent trisdešimčia metų senesnis. Sinaitinis kodeksas (Codex Vaticanus) yra vienas ankstyviausių rinkinių, į kurį į vieną tomą sudėtos visos Biblijos knygos.

Yra senesnių kiekvienos atskiros knygos juodraščių. Jos visos patogiai įtrauktos į Sinaiticus kartu su kitais nekanoniniais raštais.

Sinajaus Biblijos ir Karaliaus Jokūbo versijos skirtumas

"Codex Sinaiticus" ir Karaliaus Jokūbo vertimas skiriasi 14 800 žodžių. Šioje vietoje teiginiai pradeda kelti pasipiktinimą! Kodėl reikia priešpriešinti IV a. graikišką tekstą ir 1611 m. anglišką vertimą?

KJV ir Codex Sinaiticus yra skirtingų raštininkų tradicijų produktai, todėl tai paaiškina kai kuriuos skirtumus. KJV priklauso Bizantijos tekstų šeimai, o Codex Sinaiticus - Aleksandrijos tekstų tipui.

Tačiau tai, kad KJV yra parengtas pagal Textus Receptus, graikišką tekstą, sudarytą 1500 m. pradžioje, gali būti svarbiausia skirtumų priežastis.

Žinoma, kad Erazmas, olandų mokslininkas ir teologas, kuris iš įvairių šaltinių sudarė Textus Receptus, pakeitė keletą ištraukų, kad jos būtų panašesnės į ankstyvųjų Bažnyčios tėvų citatas.

Iš tikrųjų, kodėl šie du kūriniai buvo pasirinkti kaip etalonai? Pavyzdžiui, teksto kritikai gerai žino apie įvairias KJV vertimo problemas.

Problemos čia šiek tiek nuobodžios (nebent mėgstate tokius dalykus), todėl pasakysiu, kad KJV nėra Biblijos vertimų viršūnė, ir nesu tikras, kodėl šis vertimas laikomas standartu.

Galima sakyti, kad Codex Sinaiticus yra nepatikimas rankraštis. Biblija yra senovinis dokumentas, turintis daugiausiai patikimų liudytojų, kaip jau ne kartą buvo pažymėta. Galime tiksliai nustatyti raštininkų klaidų vietas, nes visoje Romos imperijoje aptikta daugybė rankraščių.

Prisikėlimas niekada neminimas

• Tačiau paskutinis teiginys yra bene stipriausias. Pasak šį paveikslėlį sukūrusio asmens, Sinaito kodekse Jėzaus Kristaus prisikėlimas niekada neminimas!
• Jie tikriausiai taip teigia todėl, kad Sinaitiniame kodekse, kaip ir daugelyje senesnių rankraščių, nėra išplėstinės Morkaus knygos pabaigos (Mk 16, 9-20), kurioje aprašomas prisikėlęs Kristus, pasirodęs savo mokiniams.
• Šios eilutės visada aiškiai pažymėtos arba pažymėtos išnašomis, nes krikščionių mokslininkai jau daugelį amžių žino, kad jos nėra originalios ir buvo pridėtos vėliau.
• Krikščioniui tai nėra nieko nauja ar bauginančio.

Ar vis dar tikite, kad tai originalus Dievo žodis?

Intriguoja tai, kad pristatyme, kuriame daugiausia dėmesio skiriama būtent Sinaitikos kodeksui, bandoma daryti išvadas apie Biblijos tikslumą.

Jei kuris nors iš šių teiginių apie Sinaitikos kodeksą pasitvirtintų, tai tik įrodytų, kad vienas iš senovinių kodeksų iš esmės skiriasi nuo Vatikano kodekso, Aleksandrinio kodekso ir Efraemo Reskripto kodekso. Jau nekalbant apie tūkstančius neišbaigtų rankraščių, kurie atsirado dar II a. pradžioje.

Bet kokie reikšmingi teksto neatitikimai paskatintų tyrinėtojus kelti klausimą, kodėl Sinaiticus yra anomalija, ir bet kokios išvados, kurias jie padarytų, būtų būdingos tik šiam tekstui.

Tai neturėtų įtakos krikščioniškųjų Raštų tikslumui; greičiau tai būtų Sinaitikos kodekso problema. Tai rodo rankraštinių įrodymų, ypač Naujojo Testamento tekstų, nuoseklumą ir tvirtumą.

Galutinės mintys

• Biblijos vertimas į anglų kalbą vadinamas Karaliaus Jokūbo versija arba tiesiog Karaliaus Jokūbo Biblija.
• Sinajaus Biblija" tarp mokslininkų vadinama Codex Sinaiticus. Jei taip, vadinti ją "seniausia Biblijos versija" yra šiek tiek drąsu.
• Dėl archajiškesnio dizaino ir Eusebijaus kanonų lentelių nebuvimo Vatikano kodeksas tikriausiai yra bent trisdešimčia metų senesnis.
• Bet koks skirtumas tarp dviejų dokumentų tekstų kritikoje laikomas "skirtumu".
• Tai gramatinės klaidos, pasikartojimai, žodžių tvarkos nesklandumai ir pan.
• Sinaitas neįrodo, kad Biblija nepatikima, net jei būtų galutinai įrodyta, kad joje daug klaidų.

Susiję straipsniai

"HP Envy" ir "HP Pavilion" serija (išsamus skirtumas)

Skirtumai: "Bluetooth 4.0" ir 4.1 ir 4.2 (bazinė juosta, LMP, L2CAP, programų sluoksnis)

Naujojo "Apple Pencil" ir ankstesnio "Apple Pencil" skirtumas (naujausios technologijos)

Skirtumai: "Samsung A" ir "Samsung J" ir "Samsung S" mobilieji telefonai (Tech Nerds)